plunksnius

pluñksnius, -ė smob. (2) Alk kas pasipuošęs plunksnomis (ppr. kraitvežys): Atvažiuoja nuo vedžio kraitvežis, vadinamas plunksniu dėl to, kad turi papuoštą ir parėdytą kepurę su dviem plunksnim ties ausimis JR46.

◊ į miknáičius pas pluñksnių miegoti, gulti: Eisim į miknáičius pas pluñksnių Alk, Prn.